apveizėti

apveizėti
apveizė́ti 1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizė́ti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizė́jo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizė́jo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizė́siu visur, apčiupnosiu tą [perkamą] karvę – papilvę, tešmenį, visur Bdr. Eita apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijūnas PP13. Dabar eina, anie eina apveizė́dami tus altorius Akm. Teip vienu čėsu karalius važiuojąs po karalystę apveizėti savo žmonių – be nėra nulupamys nu ponų S.Dauk. Eikite, apveizėkite darbus Viešpaties, kokius padarė stebuklus M.Valanč. | refl. tr., intr. P: Apsiveizė́ti nueitu [į tėviškę], ale nereik i širdies graudinti Šv. Apsiveizė́jo, ka jau nebtura piningų Kv. Girioje uogauti reikia gerai apsiveizėdamos, kad gyvatės neįkirstų Sr. Vieną vakarą nuejov vedu, apsiveizė́jov vietą Pln. Aš tankiai ejau lauke apsiveizė́ties, kur aš eiti turėsu Prk. Katuogė dideliai pavojinga kiaulėms: neapsiveizėjai šerdamas su buroklapiais – ir kiaulė gatava Yl. Zuikis apsivéiza, iš krūmo į kelį išbėgęs Šts. 2. D.Pošk žr. apveizdėti 3: Apveizė́k, seną už seną laikyk Krš. Nėr ans teip švakas: jau i apei numus pavaikščio[ja], i gyvolius apveiza Skd. Vaikams reik, ka anus kas pašertų, apveizė̃tų Rdn. Visus priima, visus vargdienius apveiza P. Viską reik apveizė́ti – nelaikysi kaip laumės laužą Pvn. Ar jau apveizė́jai paršelius, ar iščystijai (išromijai)? Šv. Jonis nuejęs apveizėti savo arklelio S.Dauk. Jei to nedarė, neapveizamos ir neapkentamos savo gyvatą bengė S.Dauk. | refl. tr. D.Pošk, Vkš: Būk, kol gali apsìveizėties, o jei ne, keliauk sau (mirk) Krš. Negali savęs apsìveizėti – kam i begyventi Rdn. Reikėtų laikyti [gyvą] žmogų, kol apsivéizi Krš. 3. P, J, Bdr, Rdn žr. apveizėti 4: Aš negaliu viena tokią šeimą apveizė́ti, dirbk ir tu Lkv. Zygmuntas karalius apveizėjo visu kuo Plungės numus Dievo M.Valanč. Šiandieną patys (lietuviai) tapė svetimų valdomys ir nu visų neapveizamys S.Dauk. Jis pasimirė apveizėtas visomis patiekomis religijos prš. | refl.: Ligonis pats tura apsìveizėti (pasirūpinti ligos eiga, laidotuvėmis ir pan.) Krš. [Reikia] teipojaus apsiveizėti sakramentu paskutinio patepimo P. \ veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; paveizėti; perveizėti; pieveizėti; praveizėti; priveizėti; suveizėti; užveizėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • apveizinėti — 1. iter. dem. apveizėti 1: Apveizinėk visus korius rš. Jis iš visų pusių apveizinėja mane sp. 2. refl. iter. dem. apveizėti 3 (refl.): Ir kur nuosidaviau, niekados neapsiveizinėjau penu dėl savęs P. veizinėti; apveizinėti; pasiveizinėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antveizėti — (ž.) žr. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti S.Dauk. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė S.Dauk. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveizėjimas — sm. (1) → apveizėti: 1. D.Pošk, NdŽ, KŽ. ║ DūnŽ ligonio apžiūrėjimas, sveikatos patikrinimas: Už apveizėjimus nėko [daktarui] nereik, tik už vaistus Pp. 2. Gmž Už [vaiko] apveizėjimą gerai sumoka Rdn. Gauni pensiją, kokio apveizėjimo benori Vn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgulti — atgul̃ti, àtgula, àtgulė 1. eiti miegoti, gulti: Vėlai àtgula jis J. Atgulu, gal užmigsiu rš. Nusirengęs atgulė į savo lovą rš. Vyrai trupučiuką atgulė pogulio Všk. Atàguliau kelias valandėles, dabar geriau bus dirbti Ds. Miegti atgulęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveizėti — 1. intr. pažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk S.Dauk. ║ refl. ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė LLDII573(Kl). Lovelė[je] gulėjau, saulelė tekėjo – į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daveizėti — ×daveizėti (hibr.) intr. su neiginiu; D.Pošk neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti: ^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi S.Dauk. veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dreižti — dreĩžti, ia, ė intr. vilkinti, delsti, gaišti: Dreĩžė dreĩžė, kol tėvas parvažiavo Šl. Gana dreĩžti, imkimės darbo! Šl. Nedreĩžk po trobą, eik darbo dirbti Ll. Ar jis mano jos nebeimti, kad taip ilgai dreĩžia? Kair. Matušėlės visur buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveizėti — 1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizėjo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizėjo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizės iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kamisorius — ×kamìsorius sm. (1) NdŽ, kamisõrius (2); M, N 1. NdŽ žr. komisaras. 2. prievaizdas: Mano tėvas gaspadorius, aš karčemos kamisõrius JD422. Nesusipratimų išaiškinti net keliskart turėjo atvykti kamisorius LTII419. Eit apveizėti gyvolių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • linkant — liñkant praep. žr. 1 link: 1. Pasisuk saulei linkant IM1864,29. 2. Vakarop liñkant mano šokėjai pradėjo nykti PP16. Pavasariop liñkant eit ir pats pons apveizėti savo gyvolių PP14 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”